Artimiausi renginiai

Užsisakykite bendruomenės naujienlaiškį

Skonės regionas

Informacija apie Skonės regioną

Švedija yra padalinta į 25 regionus. Pats piečiausias Švedijos regionas yra Skåne (Skonė, senoviškai Skania), pasižymintis kontrastingu kraštovaizdžiu, savita etnine kultūra ir tradicijomis. Skonės plotas yra 11 027 km², kas prilygtų 3 % viso Švedijos ploto. Regione gyvena 1 264 000 gyventojų. Tai sudaro apie 13 % visų Švedijos gyventojų.
Rašytiniuose šaltiniuose aprašoma, kad iš pat pradžių Skåne priklausė danams. Ji buvo centrinė Danijos Karalystės dalis ir turėjo monetų kalyklą Lunde. 1300-tų metų pradžioje, vykusio karo tarp Švedijos ir Danijos metu, Skåne buvo labai nuniokota. 1332 metais regionas buvo prijungtas prie Švedijos pirmą kartą. Per daugelį amžių, Skåne buvo patraukli vieta tiek Švedijos, tiek Danijos valdovams. Dėl regiono buvo nuolat kariaujama. Regionas būdavo prijungiamas tai prie Danijos, tai prie Švedijos, priklausomai nuo to, kuri šalis karą laimėdavo. Nuo 1658 metų Skåne priklauso Švedijai.
Skåne žavi savo gamta, kuri yra labai įvairi. Čia ir didžiulės lygumos, ir banguojantys rapsų laukai, ir 400 kilometrų ilgio balto smėlio paplūdimiai. Skonėje taip pat netrūksta ir gilių miškų šiaurės rytuose, bei stačių uolų šiaurės vakaruose. Skoniečiai mėgsta įsikurti vaizdingose vietovėse, šalia gamtos. Todėl čia gausu jaukių ir mažų gyvenviečių, bei žavingų žvejų kaimelių. Švedijos perlu yra vadinamas Österleno regionas, Skonės pietryčiuose, būtent dėl savo natūralaus grožio ir vaizdingų pakrantės gyvenviečių. Kelionė iš charizmatiškų miestelių iki didmiesčių ilgai neužtrunka, mat jie įsikūrę visai šalia: Skonės pietvakariuose yra Malmė, kuris yra trečias pagal dydį Švedijos miestas, šiaurės vakaruose – Helsingborgas, o šiaurės rytuose – Kristianstadas. Iš viso Skonėje yra 30 savivaldybių (komunų) iš kurių didžiausios Malmės savivaldybė (309 000 gyventojų), Helsingborgo savivaldybė (132 000), Lundo savivaldybė (113 000) ir Kristianstado savivaldybė (80 000).
Skåne pasižymi savo maisto išskirtinumu. Kulinarijos tradicijų čia laikomasi ypač atidžiai. Rugsėjo mėnuo yra upinių ungurių valgymo metas visoje Skonės pakrantėje. Unguriai valgomi virti, rūkyti, kepti ar pagaminti kitokiu klasikiniu būdu. Ir užsigeriama, žinoma, šnapsu! Lapkričio mėnesį minima Mårtens diena. Tada valgoma juodoji sriuba (gaminama iš buljono ir žąsies kraujo), kepta žąsis ir desertui tradicinis obuolių pyragas su kremu.
Švedijoje yra daug tarmių, bet sakoma, kad Skonės tarmė sunkiausiai suprantama. Juokaujama, kad švedai, gyvenantys šiauriau, su Skonės regione gyvenančiais švedais, susikalba tik angliškai. Skonės tarmė skamba labai panašiai kaip danų ir šiaurės vokiečių kalbos. Skoniečiai kalbant liežuvį laiko toliau ant gomurio, nei įprasta standartinėje švedų kalboje. Šiauriau gyvenantys švedai juokauja, kad skonietis kalba taip, tarsi turėtų karštą bulvę burnoje. Taip pat įvairių tarmių yra ir pačioje Skonėje. Šiaurės skonietis tą patį žodį gali ištarti visai kitaip, nei pietuose gyvenantis skonietis, nors juos teskiria tik 100 kilometrų atstumas.
Skåne yra tikras rojus golfo mėgėjams. Čia yra keli patys gražiausi šiaurės Europos golfo laukai įsikūrę visai šalia pajūrio, ant aukštų kalvų ir parkuose. Skåne taip pat garsėja savo pasivaikščiojimo takais – Skåneleden, kuris susideda iš daugiau nei 1000 kilometrų ilgio pasivaikščiojimo takų. Skåneleden driekiasi skersai ir išilgai per visą Skånę – iš šiaurės į pietus, ir nuo pakrantės iki pakrantės. Maži takeliai puikiai tinka ir važinėjimui dviračiu.
Skonėje gausu išlikusių istoriškai svarbių pilių, rūmų ir dvarų, kurių yra virš 200. Daugelis pilių, rūmų yra atviri lankytojams, kuriose galima pasigrožėti menu, sodais ar paskanauti tradicinių patiekalų. Kai kuriose jų ( tokiose kaip Kronovall, Häckeberga, Bäckaskog) galima pernakvoti autentiškoje aplinkoje.
Pavasarį, per Šv. Velykas, skoniečiai išsiruošia į „konstrunda“ (meno turą). Tai giliai įsišaknijusi velykinė tradicija, trunkanti tris dienas. Per tas dienas galima aplankyti daugiau nei 300 meno galerijų, kuriuose savo darbus pristato dailininkai ir amatininkai iš visos Švedijos. O rudenį, kai nuimamas obuolių derlius, vyksta obuolių mugė Kivike. Mugė garsėja tuo, kad kiekvienais metais pagaminamas didžiulis paveikslas iš obuolių vis kitokiu motyvu.
Skåne taip pat dar vadinama vartais i Europą. Skonę ir Danijos sostinę Kopenhagą jungia didžiausias Europoje, 16 kilometrų ilgio Eresūno tiltas, atidarytas 2000-aisiais metais. Juo nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias. Kopenhaga iš Malmės pasiekiama per 15 minučių automobiliu, o traukiniu – per 30 minučių. Be to, Skonėje dar yra trys oro uostai (Malmö Airport, Kristianstad/Everöd ir Ängelholm/Helsingborg), kurie skraidina keleivius tiek į įvairius Švedijos miestus, tiek ir į užsienio valstybes. Kopenhagos oro uostas, kuris yra nutolęs 10 kilometrų nuo Skonės, yra infrastruktūros centras, tiek turistams, tiek tarptautiniam verslui.
Skonėje verta aplankyti ir pamatyti:
• „Turning Torso“ – besisukantis dangoraižis Malmėje.
• Kullabergs naturreservat – įspūdingas, uolėtas kraštovaizdis, netoli Helsingborgo.
• Lunds domkyrka – Skandinavijoje seniausia, įspūdingo dydžio, romaninio stiliaus katedra.
• Ven – sala, šalia Landskrūnos, garsėjanti savo gamta ir kalvomis, nuo kurių atsiveria įspūdingi vaizdai.
• Söderåsens nationalpark – nepakartojamo grožio gamta su aukštom uolom, skardžiais ir tarpekliais.
• Stenshuvud nationalpark – 97 metrų aukščio kalnas šalia Kiviko, nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas.
• Skånes djurpark – zoologijos sodas netoli Höör, kuriame galima pamatyti apie 800 laukinių ir naminių gyvūnų.

2014 metais Švedijoje oficialiai gyveno 10406 lietuviai.

Orinta Prasčevičė